sterežyti

sterẽžyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo) NdŽ žr. sterežioti: 1. Žmt Eik greičiau nesterežijęs! Vb. Sterẽžija dar jis čia! Kad duosiu par snukį! Paį. | refl. L, Rtr, NdŽ, KŽ, Krkl, Bsg: Ko čia sterežijies, gal nori, kad pro duris išmesčiau! Pmp. Kas gi galėtų sterežytiesi, jog tai yra geras atsitikimas A1884,361. 2. Aš eisiu padėt tam žmogeliu[i] – ką te jis teip sterẽžija? Žb. | refl.: Anas mažesnis, ale sterẽžyjas prieš didelį, ir tiek Vdžg. Nenori pasiduot, dar sterẽžijas Lnkv.